Šio recepto idėja man kilo svajojant apie atostogas. Nors bulvių virtinukai ir vasaros atostogos mažai ką bendro turi, juos pagaminti mane įkvėpė netikėtai atrasti 2015 m. atostogų archyvai.
Pamenu kaip dabar. Tądien Venecijoje buvo labai karšta. Anksti nubudę išėjome patyrinėti. Slampinėjome jos siauromis gatvelėmis be jokio tikslo. Po geros valandos, aplankę spalvingą vietinį turgų jau planavome keltis į kitą kanalo pusę, tik akis staiga užkliuvo už spalvingos iškabos. Joje buvo skelbiama, jog šiandien mieste Gnocchi diena. Buvo ankstus rytas, todėl šventės įkarštyje taip ir neteko sudalyvauti, bet pasiruošimo darbai atrodė šauniai. Nors entuziastų daug nesimatė, patys darbščiausi jau lupo virtas bulves ir smagiai šnekučiavosi. Atrodė, visai smagu būtų pasidarbuoti kartu su jais.
O šiandien namuose skusti bulves, kai už lango lietus, ne taip ir smagu buvo, bet tikrai verta. Pagauta akimirkos, užfiksuotos nuotraukoje, žavesio, suskubau pasigaminti ką nors panašaus į Gnocchi. Viskas nebuvo taip paprasta, kaip tikėjausi, bet rezultatas iš 3 karto gavosi nepriekaištingas.
Pirmojo bandymo metu, bulvių virtinukus gaminau tik iš bulvių ir avinžirnių miltų, tačiau rezultatas nebuvo labai geras – virtinukų tekstūra buvo gerokai nutolusi nuo tikrųjų Gnocchi, nors formą laikė puikiai. Antrąjį kartą bandžiau gaminti su mėlynomis bulvėmis. Pamaniau, pagaminsiu klasikinį patiekalą šiek tiek kitaip – ir save ir kitus nustebinsiu. Tuo pačiu pakoregavau sudedamąsias dalis ir be avinžirnių miltų papildomai įdėjau šiek tiek tapijokos miltų. Tekstūra ir skonis gavosi puikūs, o spalva, kuri čia turėjo būti pagrindinis akcentas, mane ir prajuokino ir nuvylė tuo pačiu metu. Ta graži violetinė bulvių spalva tik nuspalvino vandenį, o virtinukai liko pilkšvi, lyg iš pasenusio plastilino nulipdyti. Nusprendžiau šio nesusipratimo jums nerodyti ir vėl kibau į darbus. Trečiasis bandymas, kaip ir tikėjausi, buvo sėkmingas. Na, gal net labiau sėkmingas, negu tikėjausi.
Jeigu esate valgę klasikinius Gnocchi, šie bulvių virtinukai yra labai panašios tekstūros, o skonis beveik nesiskiria. Juos labai lengva pagaminti, kaskart galima improvizuoti su padažais ar priedais. Manau, virtinukai labai patiktų vaikams, o suaugusiems tai būtų puikus šildantis patiekalas niūriems vakarams. Dalinuosi receptu. Būtinai pasigaminkit – tokių virtinukų suvalgius tikrai bus lengviau atostogų sulaukti.
Ačiū, kad skaitote.
Raminta
Bulvių virtinukai su baravykais (be glitimo, kiaušinių)
Reikės
Dviems valgytojams:
500 g. bulvių (iš tokio kiekio bulvių turi gautis 400 g. virtų bulvių masės)
60 g. avinžirnių miltų
40 g. tapijokos miltų
1 a. š. druskos
saujos džiovintų baravykų
šakelės citrininio čiobrelio
1 a. š. kepimui tinkamo aliejaus
2 š. nerafinuoto šalto spaudimo alyvuogių aliejaus (galite keisti kitu mėgstamu)
Kaip gaminti
Džiovintus grybus užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite kelias minutes, nusunkite ir susmulkinkite.
Bulves gerai nuplaukite ir išvirkite.
Išvirusias bulves nukoškite ir leiskite atvėsti.
Atvėsusias bulves nulupkite ir sutarkuokite smulkia trintuve (tokia, kuri dažniausiai naudojama Parmezano sūriui tarkuoti), o jeigu trintuvės neturite, bulves tiesiog sugrūskite šakute ir pertrinkite per sietelį.
Bulvių masę sumaišykite su miltais ir druska. Išminkykite tešlą (ji šiek tiek kibs prie rankų).
Gautą tešlą padalinkite į 4 lygias dalis.
Stalviršį pabarstykite tapijokos miltais ir ant jo iš tešlos formuokite vienodo storio virveles (lyg darytumėte Kūčiukus).
Gautas virveles supjaustykite vienodo dydžio pagalvėlėmis. Jeigu norite, iš gautų pagalvėlių galite suformuoti apvalius virtinukus.
Į keptuvę pilkite šiek tiek kepimui tinkamo aliejaus, dėkite čiobrelio šakeles, susmulkintus grybus, leiskite viskam sušilti ir numkite nuo kaitros.
Puode užvirkite ir pasūdykite vandenį. Sudėkite virtinukus, laukite kol iškils, palaukite dar pusę minutės ir su kiaurasamčiu traukite virtinukus iš vandens.
Išvirusius virtinukus dėkite į keptuvę su grybais ir viską švelniai permaišykite.
Patiekdami, virtinukus apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
