Apie svarbiausius gyvenimo taškus

2018-02-10 0
Skaitant užtruksite 3 min.

 

Žiniasklaidoje nuolat kalbama apie tai, kaip tapti laimingu, kaip numesti svorio (na, suprask, tapti laimingu), kaip išlaikyti santuoką, uždirbti daugiau pinigų, ištekėti už milijonieriaus ir taip toliau. Šventai tikiu, kad universalios laimės formulės nėra ir ne žiniasklaida, o aš pati geriausiai žinau, kas man yra laimė. O ji, anaiptol, nei su svoriu, nei su pinigais, nei su kita, visuomenės peršama laimės forma, susijusi nėra. Tai kaip nematyti tų skambių, laimę žadančių antraščių? Kaip laimę atrasti pačiam? O gal tai tik gražus aforizmas, kuris su realiu gyvenimu ne tiek ir bendro turi?

Pirmiausia reikėtų pastebėti, kaip vertiname aplinkui vykstančius ir vyksiančius dalykus. Psichologijoje tai paprastai vadinama kontrolės lokusu. Kontrolės lokusas priklauso nuo to, ką laikome mūsų gyvenimo įvykių priežastimi. Jeigu galvojame, kad viską, kas vyksta mūsų gyvenime, lemia atsitiktinumas ar aplink mus esantys žmonės – kontrolės lokusas yra išorėje. Kitu atveju, kai galvojame, jog pagrindiniai mūsų gyvenimo kūrėjai esame mes patys – kontrolės lokusas yra viduje.

Tai štai, visos skambių antraščių kampanijos ir yra skirtos žmonėms, kurie galvoja, kad jų gyvenimo problemas, savijautą, ar laimę lemia ne jie patys, o tai, kas antraštėse skelbiama, o jeigu ne antraštėse – tai likimo nulemta. Kai suprasime, kad niekas kitas, išskyrus mus pačius, negali sukurti laimės, išspręsti problemų ar padėti pasijausti geriau – pradėsime veikti ir tikrai, tikrai tapsime laimingi.

Aš savo laimę radau susidėjusi aiškus taškus, kuriuos kasdien jungdama brėžiu vis tiesesnę savo gyvenimo kreivę. Kai jų nebuvo (o gal buvo, tik nei griežti nei aiškūs) mano gyvenimas atrodė kaip amerikietiški kalneliai. Neturėjau už ko laikytis, pasiduodavu kiekvienam aplinkui vykstančiam įvykiui, kurie, savo ruožtu, mėtydavo mane tai aukštyn, tai žemyn. Daugelis tai vadina tiesiog GYVENIMU, bet aš, gyvendama tokį GYVENIMĄ, kažkur tarp aukštai ir žemai, tuos savo laimės trupinius vis išbarstydavau.

Tai kas gi tie taškai, už kurių galima laikytis nekrentant žemyn? Parastai tariant – tai mūsų gyvenimo prioritetai. Neįmanoma būti visur, viskuo ir visada. Taip nebūna. Reikia sustoti bėgus, paklausti savęs ir nuspręsti, kas gi svarbiausia, kas daro laimingu? Kiekvienam tai gali būti skirtingi dalykai ir nebūtinai turi būti svarbu tai, kas svarbu kitam.

Man svarbiausia – šeima. Tik po to: gera mityba, sportas, griežtas miego ritmas, žmonės, su kuriais man įdomu, laikas su savimi, susikaupimas, nuolatinis tobulėjimas, pasaulio pažinimas, sąžiningumas su savimi ir kitais ir visiška laisvė – tiek sau pačiai, tiek visiems, esantiems aplinkui.

Atraskite tai, kas jums svarbiausia, dėkite aiškus taškus, patys brėžkite savo gyvenimo kreivę ir kasdien būkite laimingi.

Ačiū, kad skaitote.

Raminta


Komentuokite:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close